Kompostavimo vadovas: nuo atliekų iki derlingos žemės
Kompostavimas vieniems atrodo labai paprastas – išmoktas dar vaikystėje, tačiau kiti nežino nei ką, nei kaip daryti. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip kompostuoti teisingai ir nesudėtingai.
Sodo priežiūra reikalauja daug dėmesio ir žinių. Norint turėti vešlius, sveikus, kvapnius augalus, būtina nepamiršti jų tręšti. Deja, aukštos kokybės trąšos parduotuvėse gali būti brangios, o neatsargus jų naudojimas net gali pakenkti augalams. Daug naudingiau pradėti naudoti natūralias trąšas iš savo kiemo.
Kompostavimas – tai sodo, daržo ir maisto atliekų pavertimas į naudingą humusą, kuris tarnauja kaip natūralios trąšos jūsų sode. Privalumas – sumažinate buitinių atliekų kiekį, sutaupote lėšų ir pagerinate dirvožemio kokybę vertingomis maisto medžiagomis!
Kada pradėti kompostuoti?
Kompostuoti galima bet kuriuo metų laiku, tačiau vasaros pabaiga–rudens pradžia yra itin palankus metas: gausu nukritusių lapų, augalų liekanų ir daržo atliekų, o temperatūra dar pakankamai aukšta, kad bakterijos aktyviai dirbtų. Pradėjus pavasarį, kompostas subręs iki rudens.
Ką galima mesti į kompostą?
Virtuvės atliekos: vaisių ir daržovių žievės, kavos tirščiai, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, popierius.
Sodo ir daržo atliekos: lapai, žolė, gėlių stiebai, piktžolės be sėklų, smulkintos šakos, pjuvenos.
Ko negalima mesti į kompostą?
Mėsa, žuvis, pieno produktai – skleis nemalonų kvapą ir pritrauks kenkėjus. Taip pat netinka riebūs, kepti maisto likučiai. Atskirai reikėtų šalinti ligų pažeistus augalus ar piktžoles su sėklomis.
Nuo ko pradėti?
Pasirinkite vietą – geriausia pusiau pavėsis: kompostas neperkais, bet gaus šiek tiek saulės. Patogu, jei vieta bus šalia daržo ar šiltnamio.
Paruoškite kompostinę – naudokite plastikinę ar medinę dėžę arba atskirkite kampelį tinkline tvora. Kompostinių galite rasti sodo prekių parduotuvėse arba pasigaminti patys.
Atliekas sluoksniuokite:
„Žalieji“ sluoksniai – šviežios, drėgnos atliekos (žolė, vaisiai, daržovės).
„Rudieji“ sluoksniai – sausi, anglingi (lapai, šiaudai, kartonas).
Rekomenduojamas santykis – ~2 dalys „rudųjų“, 1 dalis „žaliųjų“.
Drėkinkite – kompostas turi būti drėgnas kaip išgręžta kempinė, bet ne varvantis.
Permaišykite bent kartą per sezoną – permaišius vidun patenka deguonis, viskas skaidosi greičiau.
Kaip atpažinti, kad kompostas paruoštas?
Išvaizda: tamsi spalva, puri, trapi struktūra.
Kvapas: turėtų priminti miško žemę, o ne pūvančias atliekas.
Nėra nesuskaidytų atliekų – tik vientisa, graži masė.
Kas vyksta žiemą?
Mikroorganizmai (bakterijos, grybeliai), kurie skaido atliekas, žiemą dirba lėčiau dėl šalčio.
Jei komposto krūva didelė ir gerai izoliuota, viduje gali išlikti šiluma, tad skaidymasis vis tiek vyksta. Kai kuriose kompostinėse net žiemą matomi garai – tai ženklas, kad procesas nesustoja.
Šalčio poveikis kompostui
Atliekos tarsi „užšaldomos“ ir laukia pavasario. Užšalusios jos tampa trapesnės, todėl atšilus suįra dar greičiau. Žiemą ir toliau dėkite atliekas. Viršuje laikykite storesnį sluoksnį lapų ar šiaudų – tai padės išlaikyti šilumą.
Nelaistykite – žiemą papildomas vanduo nereikalingas, nes vis tiek viskas užšals.
Papildomi patarimai:
Smulkinkite atliekas – kuo mažesnės, tuo greičiau suyra.
Venkite per daug žolės – ji gali pradėti rūgti. Maišykite su sausais lapais ar šiaudais.
Nepamirškite maišyti – be oro procesas lėtėja, atsiranda nemalonus kvapas.
Rudenį lapai puikiai tinka kaip „rudieji“ sluoksniai.
Pradėkite kompostuoti – jausitės geriau, o jūsų sodas atsidėkos gražia išvaizda ir gausesniu derliumi!
Aksodis. Dėmesys, tikslumas – kokybė.
